Repetuojame.

Bara žmonės - aš kalta,
Lyg mano tyras veidas jiems - purvinas smėlis.
Nesibaigia jausmų audra.
Ir kas pasakė jiems, kad noriu kentėti?
Gal kas matė, kaip nakčia
Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio?
O gal kas matė, kaip staiga
Pabėgo nuo manęs jausmas pilnatvės?


Jei jie žinotų...
Nesu tuščia, nesu šalta,
Mylėti moku,
Paliesti galima mane,
Nesu viliokė, ne...
Esu miela, švelni, gležna,
Jau meilės noriu, jau –
Aš paprasta...


Bara žmonės - aš kalta,
Lyg mano gyvas balsas
Jau verčia šnibždėtis.
Nesibaigia dienoj tyla.
Ir kas pasakė jiems, kad noriu tylėti?
O gal kas matė, kaip nakčia
Prašiau manęs klausytis jauno mėnulio?
O gal kas matė, kaip staiga
Pabėgo nuo manęs jausmas vienatvės?

(x4)
Jei jie žinotų...
Nesu tuščia, nesu šalta,
Mylėti moku,
Paliesti galima mane,
Nesu viliokė, ne...
Esu miela, švelni, gležna,
Jau meilės noriu, jau –
Aš paprasta...

Atsimerkiu, nebesuprantu
Kur aš naktį buvau, kur esu
Pasikeitęs mano kambarys
Sienų nėra, lubų nėra

Atsistoju, veidą liečia vėjas
Aš nustebus tolius tyrinėju
Kartu su saule, be žmonių
Skrendu viena aš oro balionu

Ten žemai namų stogai
Dega šviesoje raudonai
Ir baltais skalbiniais
Papuošti žmonių balkonai

Pievose žali žiogai
Karvėms nugaras kutena
Taip aukštai be rūpesčių
Skrendu viena aš oro balionu
Skrendu viena aš oro balionu

Muilo burbulus pučiu
Tegu liūdniausius aplankys
Pro langus atvirus visų
Mani linkėjimai įskris

Iš vakarų ar iš rytų
Tegu visi gerumą gauna
Taip aukštai be rūpesčių
Skrendu viena aš oro balionu

Oro balionu skrendu
Kur skrendu, ten nieks neverkia
Ir visi kurie dabar
Pirmą kartą atsimerkia

Oro balionu skrendu
Aplankau kiekvieną kiemą
Pažiūrėk, be rūpesčių
Skrendu viena aš oro balionu
Skrendu viena aš oro balionu